Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2008

Tjah viš sjįum nś til Ķsrael...

Samstaša ķbśa Gaza žessa dagana viršist vera meiri en oft įšur og eru žessu frišsamlegu mótmęli lķtill vottur um skipulagša starfsemi sem ekki felur ķ sér einhvers konar ofbeldi. Ég get ekki veriš annaš en įnęgšur meš žaš.

Vonum bara aš vinir okkar Ķsraelar fari ekki tślka firišsamlega manngerša kešju sem einhverja hżdru sem žarf aš slįtra. Eins og margir ašrir, óttast ég aš einhvaš mannfall verši, sama hvort žaš verši lķtiš eša mikiš.

Nś er mįnušur lišinn sķšan hersetužjóšin góša hélt įfram aš brjóta mannréttindi meš žvķ aš loka fyrir innflutning lķfsnaušsynja eins og t.d. lyfja. Žó svo aš žeir hafi veriš ofsa góšir aš leyfa innflutning žess allra naušsynlegasta eftir aš ķbśar Gaza sprengdu nišur landamęra vegginn sem snżr aš Egyptalandi og hundrišir žśsunda manna ruddu sér veg yfir landamęrin til žess aš nęla sér ķ byrgšir af öllum hugsanlegum naušsynjum. 
____________________________________________________________________________

En ef ég snż mér örstutt aš gangi mįla ķ sjįlfbošaundirbśningnum žį er lķtiš aš gerast žessa dagana nema tilraun mķn til žess aš lęra arabķskuna. Ég ętla aš setja mig ķ samband viš Ķsland Palestķnu og koma boltanum ašeins af staš ķ flugfars mįlunum. Žetta fer vonandi allt aš koma. Eins og vitur mašur sagši eitt sinn, góšir hlutir koma hęgt. 


mbl.is Višbśnašur viš Gasa
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Palestķna vs. Ķsrael!

 Mig langaši aš birta ritgerš sem ég gerši į seinasta įri um žaš sem mį kalla opinberan upphafspunkt įtakanna į milli Palestķnu og Ķsrael.

 Inngangur

Flestir kannast viš įtökin į milli Ķsraela og Palestķnumanna, og žęr hörmungar og óréttlęti sem žarna hefur įtt sér staš. Ķ žessari ritgerš langar mig aš lķta ašeins į žessa barįttu frį opinberum upphafspunkti žessara įtaka, ž.e. žegar Sameinušu žjóširnar skiptu landinu ķ tvennt. Žar įtti aš vera gyšingarķki öšrumegin en arabarķki hinumegin. Žį lķt ég einnig į landflótta Palestķnuaraba og įstęšur žeirra, og lķt ég lķka į hver mótrök gyšinga eru ķ žessu mįli. Ķ žrišja og seinasta kaflanum kem ég meš stutt yfirlit yfir įtökin frį įrinu 1947 til įrsins 1949.

Mig langaši aš svara spurningu į borš viš „hvernig var Ķsraelsrķki stofnaš?”, „hvaš varš um Palestķnumennina sem įttu heima į svęšunum sem gyšingum voru gefin?” og „hvernig žróušust įtök Ķsraelsmann og Palestķnumanna?”. Žessari spurningar voru mér efst ķ huga žegar ég įkvaš aš velja žetta višfangsefni, enda merkilegt mįl til aš skoša og vel žess vert aš skoša žaš vel ofan ķ kjölinn žó svo aš ég hafi ekki gert žaš hér.

Heimildir mķnar fann ég į bókasafni Menntaskólans viš Sund meš góšri hjįlp bókasafnsfręšingsins, svo einnig hafši ég samband viš Svein Rśnar Hauksson, formann Ķsland-Palestķnu, sem bauš mér heim til sķn til aš ręša mįlin og skoša bękur sem hann į ķ einkasafni sķnu. Hafši ég mikiš gagn og gaman af žvķ og fór ég śt meš nokkrar góšar bękur sem ég hefši eflaust ekki fundiš viš rölt um bókasöfn reykjavķkur.

Ég lenti ekki ķ neinum vandręšum viš notkun eša leit heimildanna, nema žį aš sumar bękurnar fjöllušu um seinni įr deilunnar.

Ķsraelsrķki stofnaš

Įriš 1947 settu sameinušu žjóširnar į laggirnar sérstaka nefnd sem įtti aš sjį um vandamįliš sem Palestķna var fyrir žeim. Ķ žessu mįli voru Sameinušu žjóširnar undir stjórn Bandarķkjamanna og Sovétmanna, en Bretar og Frakkar skiptu sér minna aš žessu mįli jafnvel žó svo aš Bretar höfšu ķ raun bśiš til Palestķnumįliš meš stefnu žeirra įratugina į undan. Vilja menn meina aš įstęšur rķkjanna tveggja hafi veriš hagsmunalegar. Bandarķkin studdu stofnun Ķsrael vegna mikilla ķtaka Gyšinga ķ fjölmišlun og stjórnmįlum, en einnig vegna trśarlegra tengsla milli kristni og gyšingdóms. Sovétmenn studdu stofnun Ķsraels vegna žess aš meš stofnun žess myndašist mótvęgi gegn Bretaveldi sem hafši mikil ķtök ķ miš-austurlöndum, oft er sagt aš „aröbum var ķ reynd refsaš fyrir aš vera undir breskri stjórn” . Nišurstaša nefndarinnar var sś aš Palestķna og Ķsrael skyldu mynda efnahagsbandalag. Žann 29. nóvember 1947 var žaš stašfest aš Palestķnu yrši skipt į milli Palestķnumanna og gyšinga. Palestķnumenn fengu 45% og gyšingar 55% og hófst žį umfangsmiklir flutningar Palestķnumann af svęšum sem gyšingum hafši veriš śthlutaš, bęši viljugir flutningar og naušugir. Į tķmabilinu 1947 til įrsins 1949 fluttust um 600 til 700 žśsund palestķnuarabar frį heimilum sķnum.

Žeir sem voru hvaš öflugastir ķ žvķ aš hrekja Palestķnumenn af heimilum sķnum voru sķonistar (sķonismi er hugtakafręši sem styšur kenningar gyšinga um aš žeir eigi rétt į eigin heimalandi). Žeir vildu berjast fyrir žvķ aš gyšingar fengu ekki ašeins alla Palestķnu heldur einnig lönd austan Jórdanįr žar sem Jórdanķa er. Mencahem Begin stofnandi Likudbandalagsins og seinna forsętisrįšherra Ķsraels var einn žekktast mešlimur žessarar öfgasveit Sķonista sem meš alls kyns hryšjuverkum hröktu Palestķnumenn frį heimkynnum sķnum. Eitt žekktasta dęmi um hryšjuverk sem framin voru į Palestķnumönnum er fjöldamoršin ķ žorpinu Deir Yassin, žar sem aš sögn starfsmanna raušakrossins myrtu hryšjuverkamennirnir 254 menn, konur og börn.

Ķsraelsrķki var svo stofnaš žann 14. maķ 1948. Leiddi žaš til žess, aš mörg arabarķkjanna, ž.į.m. Ķrak, Lķbanon, Egyptaland og Sżrland. hófu allsherjar įrįs į hiš nżstofnaša Ķsraelsrķki. Įrįsunum linnti ekki fyrr en Sameinušužjóširnar sömdu um vopnahlé en žį höfšu įrįsir araba ekki boriš įrangur sem erfiši, heldur voru Ķsraelar bśnir aš tryggja sér 23,5% af landi Palestķnumanna ķ višbót viš žau 55% sem žeim hafši upprunalega veriš śthlutaš. Jók žessi ósigur enn į fjölda Palestķnuaraba sem flżja žurftu heimili sķn eša voru reknir žašan. Og fyrir įrslok 1948 hafši fjöldi gyšinga ķ Ķsrael fjölgaš um helming.

Tališ er aš um 20.000 gyšingar og 35.000 fatališsmenn hafi barist ķ žessu strķši en ójafnvęgis gegndi į milli žeirra tveggja ķ vopnum og strķšs farartękjum. Hergögnin sem Ķsraelar notušu ķ žessu strķši voru ekki af verri kantinum, mį žar nefna: 77mm fallbyssur, litla skrišdreka, sjįlfvirka Bren-rifla og vélbyssur sem žeir höfšu fengiš ķ flugi frį Tékkóslóvakķu.

Gyšingar segja rétt sinn į landi Palestķnumanna vera į žeim rökum reistur aš gyšingar hafi veriš fjölmennir ķ landinu fyrir um 2000 įrum og aš žeir hafi fengiš landiš gefins frį Guši almįttugum. Į 2000 įra tķmabili dreifšu gyšingar sér um allan heim en settust žó hvergi aš ķ stórum hópum og stofnušu ekki annaš heimaland eftir aš hafa yfirgefiš heilaga landiš svokallaša. Žeir segja aš sannanir fyrir žessari gjöf gušs sé aš finna ķ Biblķunni sem er trśarrit kristinna manna og gyšinga, gyšingar styšjast reyndar ašeins viš gamla testamentiš. Samt sem įšur hafa margir fręšimenn afsannaš žessar kenningar og eins og Jón Ormur Halldórsson segir ķ bók sinni „Įtakasvęši ķ heiminum”:

Tilvitnun:

„Sammfeld og skipulögš byggš hafši raunar stašiš ķ Palestķnu ķ ein fjöguržśsund įr žegar gyšinga bar aš garši en žaš er aš finna einhverjar elstu leifarnar um skipuleg samfélög ķ heiminum. Jerśsalem, Jerķkó og fleiri borgir höfšu veriš menningarsamfélög į ķ aldir og įržśsundir įšur en forfešur gyšinga lögšu leiš sķna žangaš”.
Žetta ein af žeim rökum sem menn nota gegn skżringum gyšinga žegar žeir réttlęta tilvistarrétt sinn ķ Palestķnu.

Palestķnuarabar į flótta

Samkvęmt UNRWA (Samtök innan Sameinušu žjóšanna sem vinna meš palestķnskum flóttamönnum ķ austurlöndum nęr) er palestķnskur flóttamašur skilgreindur sem „manneskja sem hafši fasta bśsetu ķ Palestķnu į milli 1. jśnķ 1946 og 15. maķ 1948 og misstu allt sitt ķ įtökunum 1948 og beinir afkomendur žeirra”.

Į žeim svęšum sem gyšingum var śthlutaš voru hundrušir žśsunda araba sem hefšu oršiš žegnar gyšingarķkisins ef žeir hefšu ekki flśiš eša veriš reknir af svęšunum. Um 700.000 arabar flygtust ķ burtu frį bęjum og borgum ķ Palestķnu og žótti gyšingum žaš vera „undur sem sem aušveldar lausn vandamįlsins”. Sķonistar hafa reynt aš halda žeirri kenningu į lofti aš leištogar araba hafi skoraš į Palestķnumenn aš flytjast į brott, sem žó er tališ ólķklegt, vegna žess aš herafli arabarķkjanna žurfti į mikilli hjįlp aš halda. Žeir žurftu vistir, samgöngur, mannafla og upplżsingar vegna žess aš flestir höfšu komiš langt aš.

Fjöldi flóttamann jókst gķfurlega nęstu įrin og ķ kringum 1950 var fjöldi flóttamanna talinn vera um 914.000 manns og žį eru manneskjur sem létust ekki taldar meš, žar sem andlįt žeirra voru ekki tilkynnt. Flóttamennirnir dreifšust vķša, mestur fjöldinn fór til nįlęgra landa, m.a. Jórdanķu, Sżrlands, Lķbanon, Egyptaland og Sįdķ Arabķu og héldu sig ķ flóttamannabśšum žar: Ašrir fluttust mun lengra ķ burtu til vestręnna landa, margir fóru til Bandarķkjanna og Kanada.

Margir hafa gagnrżnt arabalöndin fyrir aš hafa ekki ašstošaš Palestķnumenn meira. Arabarķkin hefšu aušveldlega getaš lagt fjįrmagn ķ uppbyggingu hśsa į flóttamannasvęšunum eša lįtiš bęta til hins betra ašstęšur ķ flóttamannabśšunum. Eins og Ķsraelsmenn geršu fyrir landtökufólkiš sem settist aš į landi Palestķnumanna. Žaš geršu žau hins vegar ekki og telja margir aš arabarķkin hafi veriš aš nota Palestķnumenn sem peš ķ herferš žeirra gegn Ķsrael. Vegna žess aš žaš vekur meiri samśš meš Palestķnumönnum ef žeir hafa žaš ekki gott og ž.a.l. meiri andśš ķ garš Ķsraelsmanna. Og mešal annars sagši fyrrum formašur UNRWA Ralph Galloway žegar hann var ķ Jórdanķu:

Tilvitnun:
„Arabarķkin vilja ekki leysa flóttamanna vandann. Žau vilja halda honum opnum og sįrum, sem móšgun viš Sameinušu žjóširnar, og nota vandann sem vopn gegn Ķsrael. Leištogum araba eru alveg sama hvort arabķskir flóttamenn lifi eša deyi ”


Sameinušu žjóširnar voru ekki alveg hlutlausar ķ žessu mįli og settu fram tillögu sem žęr köllušu „samžykkt 194” įriš 1948. Samžykktin felur ķ sér aš hver palestķnskur flóttamašur sem vill flytjast aftur til sinna heimkynna skal leyft žaš og žar aš auk skal hann fį bętur, ef hann kżs aš flytja ekki aftur til sinna heimkynna skal hann samt sem įšur fį bętur fyrir žaš eignatjón sem hann hefur oršiš fyrir. Žessi samžykkt hefur veriš lögš fram hvert įr sķšan og įtta śtfęrslur hafa veriš geršar. Į mörgum rįšstefnum hefur žessi samžykkt veriš studd. Žar mį nefna: fjórša Genfar rįšstefnan, Haag rįšstefnan og margar svęšisbundnar rįšstefnur.

Mótrök Ķsraela er hins vegar žau aš žeir segjast ekki hafa skapaš žennan vanda, og aš žeir hafi tekiš til sķn gyšinga frį arabarķkjunum og žį eigi arabarķkin aš geta tekiš til sķn Palestķnumenn. Svo segja žeir aš ekki sé til nóg vatn fyrir allan žennan fjölda manna og aš žaš myndi skapa hęttu fyrir gyšinga og Ķsraels rķki ef žeir tękju viš palestķnskum flóttamönnum. Einnig segja žeir aš žaš hafi veriš arabarķkin sem hafi fyrirskipaš Palestķnumönnum aš flytjast į brott į mešan žeir beršust viš Ķsraela.

Žó eru til nokkur dęmi ķ um slķka endurflutninga og mį žar nefna: flóttamenn frį Bosnķu fengu aš flytja aftur til sinna heimkynna ķ fyrrum Jśgóslavķu įriš 1995, fólk sem missti heimili sķn ķ ašskilnašarstefnuherferšinni ķ Sušur Afrķku og einnig er žess vert aš nefna aš gyšingar fengu rétt til aš flytja til sinna fyrri heimkynna eftir seinni heimsstyrjöldina .

Įtökin 1947 - 1949

Andśš milli gyšinga og araba hafši veriš aš stig magnast ķ langan tķma og alls kyns įrįsir voru geršar į bįša bóga. Hefndar ašgeršir voru framkvęmdar svo koll af kolli, en fįar įrįsir voru eins blóšugar og įrįsir gyšinga į bęinn Deir Yassin žar sem 254 manneskjur lįgu ķ valnum, menn, konur og börn. Arabar hefndu sķn ķ kjölfariš meš žvķ aš myrša 77 gyšinga sem voru į ferš undir merkjum raušakrossins til gyšingaspķtala. Örvaši žetta enn frekar landflótta Palestķnumanna enda mįtti bśast viš mun fleiri įrįsum ķ kjölfar žessara hryšjuverka.

Ķsraelsmenn hafa viljaš kalla strķšiš viš arabarķkin varnar strķš, žó svo aš mesti hluti fallinna manna hafši lįtist utan landamęra hins nżskipašs landsvęšis gyšinga. Strķšiš byrjaši ekki vel fyrir Ķsraela og svo virtist sem žeir ętlušu aš missa stjórn į žvķ, žar sem žeir voru heldur fįmannašir og vopnalitlir. Žį barst žeim all nokkur lišsauki frį vesturlöndum og austur Evrópu. Žśsundir sjįlfbošališa komu žeim til hjįlpar og margir meš nżlega reynslu af nśtķma hernaši og žar aš auki barst žeim ógrynni af vopnum frį löndum eins og Jśgóslavķu.

Arabaherinn sem stóš m.a. saman af mönnum frį Jórdanķu, Egyptalandi, Sżrlandi og Lķbanon, og įtti hann aš heita undir stjórn Abdullah emķrs, sem Bretar höfšu skipaš sem stjórnanda Jóradanķu. Hann hafši žó meiri įhuga į aš sameina Sżrland, Jórdanķu og Ķrak ķ eitt rķki og leitaši til gyšinga og Sķonista um skipti į stušningi žeirra og višurkenningu įętlašs rķkis į Ķsrael. Abdullah var žó ekkert nema peš Breta ķ augum flestra almennra Palestķnumann og araba og Abdullah sjįlfur leit į marga leištoga mśslima sem meiri ógn heldur en Ķsraela.

Ef skipta ętti žessu strķši ķ stig vęri hęgt aš raša žeim ķ fimm stig og tvö vopnahlé. Fyrsta stigiš stóš yfir frį 29. nóvember 1947 til 1. aprķl 1948. Žaš einkenndist af įreiti ķ garš gyšinga af hįlfu araba og arabķskir fangar réšust aš gyšinga föngum en voru stöšvašir af fangavöršunum og rįšist var inn ķ bśšir ķ eigu gyšinga svo fįtt eitt sé nefnt. Gyšingar voru stóšu einnig fyrir įrįsum į Palestķnumenn og vitaš er um nokkra breska lišhlaupa sem gengu til lišs viš gyšinga og tóku m.a. žįtt ķ bķlasprengju įrįsum . Įrįsirnar uršu svo öflugri į bįša bóga eftir aš Bretarnir byrjušu aš yfirgefa Palestķnu. Skipulagšur hernašur araba hófst ekki fyrr en frelsis her araba undir stjórn Fawzi Al-Qawuqji kom til skjalanna ķ įrs byrjun 1948. Žį varš ašal stefna araba aš loka fyrir vegi sem leiddu til gyšingabyggša og ķ lok mars voru žeir bśnir aš loka fyrir ašal veginn sem gekk frį Tel Aviv til Jerśsalem žar sem einn sjötti hluti Palestķnugyšinga bjó.

Į öšru stigi strķšins sem stóš yfir frį 1. aprķl 1948 til 15. maķ kom ķ ljós aš Ķsraelar voru mun betur skipulagšir hernašarlega sem kom nišur į aröbum. Abdullah emķr var skipašur yfirmašur arabķsku herdeildanna og arabķsku rķkin įkvįšu į žessu stigi aš senda reglulega hersveitir til Palestķnu. Žó héldu hersveitirnar aš vera tiltölulega óskipulagšar. Žrišja stigiš stóš svo ķ rśman mįnuš, žį lżstu Ķsraelar yfir sjįlfstęši viš góšar undirtektir Sovétmanna og Bandarķkjamanna sem voru ekki lengi aš samžykkja sjįlfstęši žeirra. Og rétt rśmlega 20.000 hermenn frį arabarķkjunum bęttust viš lišsafla Palestķnumanna. Ķsraelar unnu žó alltaf jafn og žétt meira og meira af landsvęši og fjöldi innflytjenda jókst um sirka 10.000 į mįnuši. Ķsraelum tókst ekki ašeins aš verja sķn svęši heldur stękkušu žeir yfirrįšasvęši sķn talsvert.

Žann 29. maķ 1948 sömdu Sameinušu žjóširnar um vopnahlé, žaš stóš samt ekki lengi og eftir innan viš mįnuš var strķšiš skolliš aftur į. Fjórša stigiš einkenndist af sókn og vörn frį bįšum hlišum, en Ķsraelum óx sķfellt įsmeginn. Seinna vopnahléiš stóš ķ tvo mįnuši, žį kom Folke Bernadotte meš tillögu um aš Jórdanir myndu taka viš nokkrum arabķskum svęšum ž.į.m. Negev, al-Ramla og Lydda. Svo myndi Galilee verša algerlega undir stjórn Gyšinga. Hann kom lķka meš žį hugmynd aš Jerśsalem yrši alžjóšleg og aš flóttamennirnir fengu aš flytja aftur til sinna heima eša fį bętur. Žessu neitušu bęšu Palestķnumenn og Ķsraelar. Bernadotte var svo myrtur daginn eftir, eša 17. september af öfgasamtökum gyšinga sem köllušu sig Lehi, hinn bandarķski Ralph Bunche tók viš honum sem sįttasemjari fyrir Sameinušu žjóširnar.

Ķ fimmta og seinasta kafla strķšsins tókst Ķsraelsmönnum aš vinna alla andstęšinga sķna og reka žį til sinna heima. Vopnahlé var svo samžykkt 7. janśar 1949 og lauk žannig žessu strķši. Ķ mįnušinum į undan höfšu Sameinušu žjóširnar lagt fram “samžykkt 194”, en stór hluti žessarar samžykktar var žó ekki framkvęmdur.

Lokaorš

Nišurstaša žessarar ritgeršar er aš mķnu mati sś aš žessi įtök eru Sameinušu žjóšunum aš kenna, enda ekki réttlętanlegt aš taka landa af einhverri žjóš til žess aš gefa annarri. Skiljanlegt er aš heimurinn hafi fundiš til meš gyšingum eftir heimstyrjöldina, en žaš réttlętir ekki aš hundrušir žśsunda araba hafi žurft aš flytja bśferlum sama hvort žaš hafi veriš veriš meš vilja eša ekki. Bandarķkin og Sovétrķkin voru nįttśrulega aš hugsa um eigin hagsmuni žegar allt kemur til alls og Bretar og Frakkar hefšu mįtt vera meira inn ķ myndinni. Sérstaklega Bretarnir žar sem žeir höfšu ķ raun skapaš vandann meš stefnu sinni įratugina į undan.

Einnig žótti mér merkilegt aš lesa um hvaš arabarķkin geršu lķtiš til žess aš ašstoša flóttamennina og er ég nokkuš hneigslašur eftir aš hafa lesiš žetta, vegna žess aš mašur įttar sig į žvķ aš rķkin hefšu getaš gert svo mikiš meira til žess aš gera lķf žess fólks mun bęrilegra. Og mašur skilur ekki hvernig leištogar žessara rķkja gįtu leift sér aš hirša ekkert um flóttamennina til žess eins aš vekja andśš ķ garš Ķsraela.

Ķsraels rķki varš semsagt til žegar Palestķnu var skipt ķ tvennt af völdum Sameinušu žjóšanna og Ķsraelar lżstu yfirlżstu sig sjįlfstęša stuttu eftir viš góšar undirtektir Bandarķkjamanna og Sovétmanna sem voru ekki lengi aš višurkenna sjįlfstęši žeirra. Žaš sem varš um Palestķnuarabana er aš žeir žurftu aš flytja ķ hundruša žśsunda tali til tilskipašs svęšis Palestķnumanna og til annarra landa. Ekki einungis nįgrannalandanna heldur fluttu margir til vesturlanda, t.d. Kanada. Barįtta žjóšanna žróašist frį minnihįtta įrįsum į bįša bóga til žess aš verša allsherjar strķš sem Sameinušu žjóširnar žurftu aš skipta sér aš.

Fįtt annaš kom mér virkilega į óvart en žó mun ég kynna mér mįl betur og hugsanlega komast aš einhverjum öšrum nišurstöšum, enda ekki hęgt aš vęnta mjög nįkvęmra nišurstaša eftir lestur nokkurra bóka og smį vefleitar.

Heimildaskrį:

Prentašar heimildir:

Félagiš Ķsland-Palestķna: Greinasafn um atburšina ķ Palestķnu, bls. 7
Śtgefandi: Félagiš Ķsland-Palestķna, 1989

Jón O. Halldórsson: Įtakasvęši ķ heiminum, bls 133
Śtgefandi: Mįl og Menning 1994, Śtgįfustjóri: Jón Ormur Halldórsson

Randolps S. Churchill og Winston S. Churschill: Sex Daga strķšiš bls. 20 ; (Žżšandi: Skśli Bjarkan).
Śtgefandi: Ķsafoldarprentsmišja, Reykjavķk, 1967

Wiik, Jan Erik: Mišausturlönd bls. 17.
Mįl og Menning, Reykjavķk, 1993

Vef heimildir:

Heimasķša Madre samtakanna: http://www.madre.org/articles/me/rightofreturn.html

Vefur UNRWA: http://www.un.org/unrwa/refugees/whois.html

Wikipedia: http://en.wikipedia.org/wiki/Israel

Wikipedia: http://en.wikipedia.org/wiki/Palestinian_refugee

Wikipedia: http://en.wikipedia.org/wiki/1948_Arab-Israeli_War


Įkvöršun Abbas rétt? Žaš held ég.

landloss_cropSś stašreynd aš Palestķnumenn eiga ķ raun meira rétt į sjįlfstęšu rķki en Kosovo bśar (sem eiga žó óskertan rétt į sjįlfstęši aš mķnu mati og styš ég žį 100%) fęr mann til aš hugsa hvort aš žaš sé ekki réttast ķ stöšunni aš lżsa yfir sjįlfstęši. Ef föst landamęri eru stašfest og Palestķna oršiš sjįlfstętt land žį hefur Ķsrael enn minni rétt į žvķ aš vera ķ landinu og engann rétt til aš hefta almenn réttindi Palestķnumanna. Eša hvaš?

Vandamįlin yršu örugglega fleiri en įsęttanlegt vęri samt sem įšur, ķ fyrst lagi munu Bęndarķkjamenn aldrei stašfesta sjįlfstęši Palestķnu og myndu žeir eflaust beita neitunarvaldinu sķnu óspart ķ Sameinušu žjóšunum. Ķ öšru lagi myndu Ķsraelski herinn valta aušveldlega yfir Palestķnu ef til mikilla įtaka kęmi. Svo ķ žrišja lagi vęri eflaust ógjörningur aš fį sjįlfstęšiš višurkennt į alžjóšavķsu žar sem aš umheimurinn į žaš til aš elta rassgatiš į Bęndarķkjamönnum.

Tao_YinYangEarth2_1_-748518Svo mį nįttśrulega ekki gleyma žessari innbyršis barįttu Hamas og Fatah sem aš skapa grķšarlegan sundrung. Sameinašir stöndum vér sundrašir föllum vér eru orš aš sönnu og į žaš sérstaklega viš ķ ašstęšum sem žessari. Ég tel žaš ekki lķklegan kost aš vel muni ganga ķ sjįlfstęšisbarįttunni žegar heilmörg prósent įtakanna eiga sér staš į mešal Palestķnumann sjįlfra sem aš žvķ mišur geta ekki veriš į eitt sįttir meš žaš hvernig skal best berjast gegn Ķsraelska ógnarveldinu.

Ég vona žaš žó innilega aš Palestķnumenn nįi brįšlega aš dansa ķ sama takt ķ staš žess aš traška į tįm hvors annars. Enda eru žeir ķ grunninn aš berjast fyrir žvķ sama žó svo aš įherslur į hvernig žessi barįtta er hįš sé ekki sś sama. Viš Ķslendingar sjįum žaš ķ okkar eigin sögu aš eining og samstaša er žaš sem virkar og penninn er beittari en nokkurst sverš. Frjįlst Ķsland, frjįlst Kosovó og frjįls Palestķna!


mbl.is Abbas hyggst ekki fara aš fordęmi Kosovo-Albana
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Salam Alaikum

 

170px-Arabtex_as-salam_alaikum

 

Jęja žį er arabķsku nįmiš hafiš, og ekki seinna vęnna ef mašur ętlar aš nį einhverjum tökum į žessu fyrir feršina. Ég er aš nota Talk now disk fyrir byrjendur og er ég aš lęra helstu oršin, tölur og basic samręšur. Eftir aš ég mastera žennan disk žį held ég įfram yfir ķ framhalds diskinn. Svo er aldrei aš vita nema mašur nżti sér žį ašstöšu aš hafa palestķnumann ķ ęttinni.

Leit mķn aš henntugum samtökum heldur įfram og eru samtökin PMRS og ISM sem standa hęst žessa stundina. Ég į eftir aš kķkja betur ķ žessi mįl og blogga um žaš žegar žar aš kemur. Svo er žaš flugmiša pakkinn sem er stęrsta mįliš į dagskrį žessa stundina, ég er aš leita af ódżru flugi žangaš śt en įšur en ég geri žaš verš ég aš setja mig ķ samband viš Ķsland Palestķna og leita ašstošar žeirra  žar sem aš reynsla žeirra er margfalt meiri en mķn ķ flugmišakaupum. Svo er žaš aušvitaš įkvöršunin um hvaša leiš ég ętla mér aš taka inn i landiš. Hvort ég ętla aš fara ķ gegnum Egyptaland, Jórdan eša Tel Aviv.

Fleira er žaš ekki ķ bili, en ég mun skrį nżja fęrslu į allra nęstu dögum. Hvort sem žaš veršur blogg um frétt af mbl eša fréttir af undirbśningnum.

- Aron Björn Kristinsson


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.