Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2008

Skemmir mįlstašinn!

Žaš sem hann blessašur Ósómi Bin Laden fattar ekki žegar hann er aš koma meš svona yfirlżsingar er aš hann er bara aš skemma fyrir mįlstaš Palestķnumanna. Palestķnumenn žurfa ekki į hans hjįlp aš halda. Ekki bętir žaš śr skįk aš hann segi įrįsirnar į tvķburaturnana vera vegna Palestķnu. Žaš eru svona öfgasinnašir mśslimar sem skemma fyrir žeim sem venjulegir eru, žeir sverta mannorš allra ķ kringum sig. Lķkt og innflytjendur sem brjóta af sér skapa oft hatur ķ garš allra samlanda sinna.

Palestķna veršur ekki eina landiš sem Ósómi hefur skemmt fyrir, žvķ hann byrjaši į žvķ aš skemma oršspor Afganistan og meš žvķ aš tengja sig viš žį žjóš. Margir halda enn aš hann sé žašan en sannleikurinn er aš hann er frį Sįdķ Arabķu og er hryšjuverkamašur sem var alinn upp af Bęndarķkjunum.  

Ég vona innilega aš honum takist ekki aš gera lķf Palestķnumann óbęrilegra en žaš er meš oršum sķnum. Menn eins og hann eru ekki "sannir mśslimar" eins og hann kżs aš kalla žaš heldur er hann öfgafullur bjįni sem žrżfst į ófriš og žrįir ekkert heitar en trśarstrķš viš vesturlöndin.  


mbl.is Bin Laden segir aš heilögu strķši verši fram haldiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Palestķna/Ķsrael ritgerš

Inngangur

Deila Palestķnumanna og Ķsraela ristir mun dżpra heldur en žau įtök sem įtt hafa sér staš sķšastlišna hįlfa öld. Sagnfręšin hefur komiš mikiš viš sögu ķ deilu žessara žjóša, ekki sķšur en stjórnmįl og hernašur. Sį mašur sem  fremstur hefur fariš ķ barįttu Palestķnumanna um rétt sinn um frelsi er Yassir Arafat, hryšjuverkamašurinn sem fékk seinna frišarveršlaun Nóbels. Margir forsętisrįšherrar hafa komiš og fariš ķ įranna rįs ķ Ķsrael og mį žar nefna menn eins og Shimon Peres, Benjamin Netanyahu, Ariel Sharon og Ehud Olmert.          

mapŽaš sem einkennt hefur samskipti žessara tveggja žjóša hefur veriš hryšjuverk, morš, sprengingar og strķš įsamt nokkrum tilraunum til frišar. Erfitt er aš segja til um hver rótin af žessari deilu sé og hvaš olli žvķ aš stašan er eins og hśn er ķ dag. Er žaš hugmyndafręši Zķonista, įkvöršun Sameinušuš žjóšanna, sagnfręšilegar “stašreyndir”, trś eša er žetta allt saman afleišing leišinlegra ašstęšna og samskiptaleysis?
    Umfjöllunarefni žessarar ritgeršar er stjórnmįlalega hlišin į žessum įtökum meš blöndu af sagnfręši į bakviš žessara langlķfu deilu. Fariš veršur inn į hvernig hugtök eins og realismi og liberalismi koma inn. Hvenig alžjóšakerfiš, einstaklingarnir og rķkin hafa komiš viš sögu. Mismunandi skošanir frį mismunandi hlišum.
               
            Upphaf umręšunnar veršur į sagnfręšilegum forsendum, rętt veršur um įstęšur žess aš gyšingar hröktust frį heimkynnum sķnum vķša um heim, įkvöršun Sameinušu žjóšanna um skiptingu landsins (hverjir komu žar til sögu).
   
            Heimildir viš žessa ritgerš eru internetiš, svo einnig vištal viš Svein Rśnar Hauksson formann félagsins Ķsland Palestķna. Ritgerš žessi veršur į engan hįtt tęmandi og żtarleg, heldur veršur aš mestu stiklaš į stóru og kastaš veršur fram hugleišingum.

Upphafiš

Palestine%20Map%20BigEins og fram hefur komiš žį er ótrślega flókiš aš fjalla um upphaf žessarar deilu milli Ķsrael og Palestķnu. Hugmynd um aš stofna rķki Gyšinga ķ Palestķnu kom um aldamótin 1900 en žį voru gyšingar bśnir aš festa sig ķ sessi sem fólk sem kunni aš fara meš peninga og voru oftar en ekki vel menntašir. Žannig sköpušu žeir sér reyndar mikla óvild mešal żmissa žjóšfélags hópa ķ Evrópu og vķšar. Eftir Heimsstyrjöldina sķšari var samśš meš gyšingum grķšarleg, Stórveldin töldu sig vera į einhvern hįtt įbyrg eša samsek Žjóšverjum vegna helfararinnar. Meš žvķ aš styšja gyšinga viš aš stofna rķki (heimaland) töldu stórveldin sig vera aš losa sig undan įbyrgšinni. Mį žvķ segja aš įstęša žess aš gyšingar fengu žetta landsvęši sé pólitķsk en ekki byggš į trśarlegum grundvelli. Ķ fyrstu var skipt landinu milli žjóšanna tveggja, Palestķnumenn fengu 45% en gyšingar fengu hin 55%, Jerśsalem var žį undir stjórn alžjóšasamfélagsins. Palestķnumenn fengu žaš svęši žar sem žeir höfšu veriš žéttbżlastir en Ķsraelar žaš svęši sem žeir höfšu veriš aš kaupa upp įrin į undan en žó einnig land žar sem Palestķnumenn bjuggu į.. Palestķnumenn voru ósįttir viš aš landiš hafi veriš tekiš af žeim į einum vettvangi og vildu ekki sętta sig viš įstandiš. Įriš 1948 stofna gyšingar Ķsraelsrķki meš stušningi stórveldanna en žaš gera Palestķnumenn ekki. Įriš 1949 rįšast svo hinar arabažjóširna į Ķsrael en tapa strķšinu og nį žį Ķsraelsmenn um fjóršung meira af landsvęšinu. (Samkvęmt vištali viš Svein Rśnar Hauksson.

6 daga strķšiš

6day-16 daga strķšiš var ķ raun 3. strķšiš sem Arabarķkin og Ķsraelar hįšu, įšur hafši žaš veriš sjįlfsstęšisstrķšiš frį 1948 til 1949 svo var žaš Sśez strķšiš įriš 1956. Įriš 1967 gerši Gamal Abdel Nassar afdrifrķka įkvöršun er hann įkvaš aš setja sig algerlega upp į móti Ķsrael. Hann rak her Sameinušu žjóšanna af Sinai skaganum og meinaši Ķsraelum aš leggjast aš Akaba höfninni. Erfitt er aš segja um hvort hann hafi viljaš fara ķ strķš eša bara nį Ķsraelum aš samningsboršinu. Ķsraelar voru žó ekki aš bżša eftir neinu og framkvęmdu eins mest snilldarlega skipulögšu leiftur-loftįrįs allra tķma į alla herflugvelli Egyptalands, Sżrlands, Jórdanķu og Ķraks undir stjórn Rabins. (6 day war, wikipedia)
   
            Araba žjóširnar voru žvķ žarna komnar undir ķ barįttunni viš Ķsraelsmenn og įttu ķ raun engan raunhęfan möguleika eftir žetta. Ķsraelsmenn nįšu į vald sitt Gaza strönd, Sinai skaga, Gólan hęšum, Vesturbakkanum og austur-Jerśsalem. Afhroš araba var algert, nišurlęgingin var rosaleg og žarna var Ķsrael bśiš aš festa sig ķ sessi sem öflugt hernašarveldi. (6 day war, wikipedia)   

            Tališ er aš žessi sigur Ķsraela hafi hvatt enn fleiri gyšinga allsstašar śr heiminum til aš flytja til rķkisins. (Arab-Ķsraelsku strķšin – yfirlit) Einnig voru vesturveldin eftir žetta óhrędd viš aš sżna Ķsraelum stušning, žau höfšu įšur veriš smeyk viš aš stugga hugsanlega viš Arabarķkin ķ kring. (6 day war, wikipedia).

Stašan ķ Ķsrael/Palestķnu ķ dag.

Arafat og Rabin meš Bill ClintonGaza “ręmunni” er stjórnaš eftir samningum sem geršir voru į Oslóarfrišarferlinu, nįnar tiltekiš “Kairo samkomulaginu um Gaza og Jericho” sem geršur var įriš 1994. Ķ samningnum segir aš Palestķnumenn hafi žarna sjįlfsstjórn og hafi sitt eigiš žjóškjörna žing. Ķsrael į samkvęmt žessum samning aš veita Palestķnumönnum vörn viš landmęrin og fyrir landnemabyggšum gyšinga. (What is the current status on Gaza?, Palestine facts)
       En eftir al-Aqsa intifadah sem įtti upptök sķn hjį Palestķnumönnum įriš 2000, žį hefur nįnast ekki veriš neinn frišur į svęšinu. Žaš eru um 1,1 milljón Palestķnumanna sem bśa į žessu örlitla landsvęši sem er minna en reykjanesskaginn, žar af eru 20% žessa svęšis undirtekiš af landnemum gyšinga. (What is the current status on Gaza?, Palestine facts).

            map_gaza_strip_1999Ķsraelski herinn hefur marga vegatįlma inn ķ og nįlęgt Gaza til aš hafa umsjón meš landamęrunum og til aš vernda Israelska bęndur žegar žeir fara aš vinna į ökrunum sķnum nįlęgt landamęrunum (žetta gera žeir žó ekki fyrir Palestķnska bęndur sem eru įreittir af gyšingum daglega). Stašan er mjög erfiš į žessu svęši og eru margir hryšjuverka hópar žarna aš störfum. (What is the current status on Gaza?, Palestine facts) Ķsraelar svara alltaf įrįsum Palestķnumanna meš miklum hóprefsingum sem eiga aš snśast gegn hryšjuverkamönnum en žaš eru išulega saklausir borgarar sem eru ķ meirihluta žegar kemur aš tölfręši fallinna einstaklinga.

            Žį spyrja margir sig, af hverju notast Ķsraelar ekki bara viš frišargęslumenn frį Sameinušu žjóšunum? Margir telja įstęšuna vera žį aš Ķsraelar hafi eitthvaš aš fela og vilji ekki aš umheimurinn komist aš žvi. Ašrir halda žvķ fram aš Ķsraelar vilji ekki hafa žį žar sem žeir afkasta engu og gegna ekki starfi sķnu sem skildi. Ķsraelar segja žį hlutdręga og standi oft ašgeršarlausir gagnvart Palestķnskum įrįsarmönnum. (Why does Israel resist the placement of UN observers and peace keepers? – Palestine facts). Erfitt er aš segja til um hvaš sé satt ķ žessu  mįli, en eitt er vķst aš žaš eru engir frišargęslulišar į Gaza. Žó žeir séu starfandi į Vesturbakkanum, Lķbanon og į Gólan hęšum (Why does Israel resist the placement of UN observers and peace keepers? – Palestine facts).

Einstaklingarnir sem mestu įhrifin hafa haft

Af hįlfu Palestķnumanna var žaš Yassir Arafat sem hefur veriš hvaš įhrifamestur ķ bįrįttunni gegn Ķsraelska hernįminu.

arafat-2002Yassir Arafat sem var forseti Palestķnu frį 1996 til 2004, var ötull ķ alžjóšastjórnmįlnum um margra įra skeiš. Į sķšustu 30 įrum lķfs hans, reis nafn hans til metorša og var hann virtur um allan heim. Hann fór frį žvķ aš vera umdeildur hryšjuverkamašur til žess aš hljóta frišarveršlaun Nóbels. Hann breytti ašferšum sķnum śr beinum ašgeršum yfir ķ višręšur og samninga myndun. Į 10. įratugnum var hann meira aš segja įlitinn vitrari og röksamari stjórnmįlamašur en Ķsraelsku starfsbręšur hans. Fįir drógu ķ efa višleitni hans til aš nį fram friši, en įhyggjur voru af pólitķskum andstęšingum hans ķ Palestķnu. (Yassir Arafat, Looklex encyclopaedia).

Įriš 2001 fór žó staša hans dvķnandi og vinsęldir hans einnig. Róttękir hópar inna Palstķnu voru oršnir mjög virkir og höfšušu meira til Palestķnska almenningsins. Ašgeršir Ķsraela gegn innviši Palestķnsku žjóšarinnar eins og lögreglunni, gerši nįnast ómögulegt fyrir Arafat aš framkvęma vald sitt, žar sem hann hafši skapaš sér ķmynd sem veikburša og óvirkur mašur į mešal hans eigin fylgjenda. Žaš voru einnig vķsbendingar um aš hann hafi sżnt žessum róttęku hópum innan Palestķnu samhug og leyft žeim aš byggja sig upp til aš rįšast gegn Ķsrael. Žennan stušning hans mį hugsanlega rekja til žess aš Ķsraelska stjórnin hafši ekki veriš mjög samstarfsfśs nokkur įr į undan, og engar framfarir höfšu orši į frišarferlinu. (Yassir Arafat, Looklex encyclopaedia).

            41E9H97YV5LArafat var žó geršur aš nokkurs konar pżslarvętti įriš 2001 žegar Ariel Sharon setti hann ķ stofufangelsi. Žetta gaf honum mynd sem leištogi sem ekki er hęgt aš buga. Tilraun Sharons til aš skerša ķmynd Arafats og gera hann ómerkilegan aš nżju misheppnašist hraparlega. Ķmynd Arafats skyrktist og fékk aftur titil sinn sem “óumdeilanlegur leištogi allra Palestķnumanna”. Undir lok ęfi hans var staša Palestķnu žó oršin verri en įšur og hlutverk Arafats óljósara žar sem hann var sķfellt frį vegna veikinda. (Yassir Arafat, Looklex encyclopaedia)

Forsętisrįšherraembętti Ķsraels hefur veriš til frį 14. maķ 1948, eša frį sama degi og žeir stofnušu Ķsraels rķki. David Ben-Gurion frį verkalżšs flokknum (Mapai) sem var yfirmašur Gyšinga sambandinu varš žarna fyrsti forsętisrįšherra Ķsraels. Stašan varš endanleg 8. mars 1949, žegar fyrsta rķkisstjórnin var stofnuš. Ben-Gurion var ķ embętti til įrsins 1953 eša žar til aš hann sagši af sér til aš geta sest aš ķ Kibbutz (sósķaliskt zķonista samfélag). (Kibbutz, wikipedia). Moshe Sharret tók viš af honum en Ben-Gurion snéri aftur til embęttis  minna en tveimur įrum sķšar.  (Prime minister of Israel, wikipedia).

            Hann sagši af sér öšru sinni įriš 1963, oršinn pirrašur į litlu fylgi mešal samstarfsfélaga sinna, sagši sig śr Mapai og stofnaši Rafi. Levi Eshkol tók viš sem formašur Mapai og sem forsętisrįšherra. Hann varš fyrsti forsętisrįšherrann til aš stjórna landinu undir merkjum tveggja flokka, žegar Mapai gerši samning viš Verkamanna samstöšuna įriš 1965. Golda Meir varš fyrsta og eina konan hingaš til til žess aš verša forsętisrįšherra Ķsraelsrķkis. Golda Meir sagši af sér įriš 1974 eftir aš sérstakt rįš (Agranat Commssion, wikipedia) sem hafši veriš fengiš til žess aš rannsaka upptök Yom Kippur strķšsins hafši komist aš sinni nišurstöšu. Jafnvel žó svo aš rįšiš hafi sżknaš hana af öllu sem hśn gerši. (Prime minister of Israel, wikipedia).

RABIN14Yitzhak Rabin tók viš, en sagši af sér eftir röš skandala, ž.į.m. sjįlfsmorš hśsnęšisrįšherrans Avraham Ofer, eftir aš lögreglan hóf aš rannsaka ašild hans aš stuldi śr flokkssjóšnum. Shimon Perez tók viš en stašan var ekki endanleg, žar sem aš kosningarnar įriš 1977 nįlgušust. Mencahem Begin varš fyrsti hęgri sinnaši forsętisrįšherran žegar Likud flokkurinn vann įriš 1977, hann hélt embęttinu allt til įrsins 1983, eša žegar hann sagši af sér af heilsufarsįstęšum. (Prime minister of Israel, wikipedia).

            Rabin varš forsętisrįšherra ķ annaš sinn žegar hann leiddi verkamannaflokkinn til sigurs ķ kosningunum įriš 1992. Hann var hins vega myrtur žann 4. nóvember įriš 1995 ķ kjölfar Oslóarsamkomulagsins. Peres tók viš af honum og varš fyrsti mašurinn til aš gegna embęttinu 3 sinnum. (Prime minister of Israel, wikipedia). Eftir tķš Peresar hafa menn eins og Netanyahu (talin hafa spillt frišarferlinu vķsvitandi), Barak og Sharon hafa gegnt žessu embętti. Ehud Olmert er nśverandi forsętisrįšherra.

Liberalismi og Realismi

ripliberalismSamkvęmt Liberalismanum er frišur og velsęld möguleg ef réttar ašstęšur eru til stašar.
En ķ honum fellst sišferši og aš leikreglur sé sanngjarnar en strķšsrekstri er alfariš hafnaš.
Žetta er ekki raunin žegar viš lķtum til deilunnar milli Ķsraels og Palestķnu. Eins og įšur hefur veriš nefnt hefur deilan einkennst af hryšjuverkum, moršum, sprengingum og strķši. Reynt hefur veriš aš stilla til frišar ķ gegnum tķšina en raunin hefur veriš sś aš žaš lķtur ekki śt fyrir aš frišur sé hugsanlegur į nęstu įrum og aš hörmungarnar komi ašeins til meš aš halda įfram.

Samkvęmt Realsimanum eru stjórnmįlamenn ķ endalausum eltingarleik viš völd meš öryggi aš markmiši og žetta er einmitt žaš sem viš erum aš sjį fram į ķ deilunni milli Gyšinga og Palestķnumanna. Hugmyndin um Lķberalisma var nįnast strokuš śt įriš 1939 og tók Realisminn viš og žaš eina sem nś telur eru völd og öryggi. Žaš eru įvallt svartir saušir sem skemma fyrir hópnum og žvķ er óhugsandi aš višhalda raunverulegum friši.

Žaš er ekki fyrr en grundvallarmannréttindi verša alsrįšandi ķ heiminum aš möguleikinn um heimsfriš veršur til. Bęši Ķsraelsmenn og Palestķnumenn reyna aš bęta vķgbśnaš og varnarkerfi sitt til aš tryggja öryggi sitt. Ógnarjafnvęgi er óhjįkvęmilegt og ķ raun eina leišin til frišar. Fyrir hverja įrįs sem Palestķnumenn framkvęma svara Ķsraelar fyrir sig meš grimmilegri hętti og drepa mešal annars óbreitta Palestķnska borgara meš gagnįrįsum sķnum. Vandamįliš er helst žaš aš vķgvöllurinn er ekki į afmörkušum staš heldur er hann į mešal almennings og er žvķ erfišara aš tryggja öryggi allra. Sišferši viršist hafa horfiš į braut og leikreglur settar til hlišar. Meš neitunarvaldi Bandarķkjanna hefur Alžjóšakerfinu ekki tekist aš taka nęgilega róttękar ašgeršir gegn deilunni og hafa žvķ Palestķnumenn svaraš fyrir sig meš hryšjuverkum.

Valdagrundvöllur

israelimage1Valdagrundvöllur Ķsraelsrķkis er fyrst og fremst hernašarlegur en hefur einnig efnahags - og hugmyndalegan grundvöll. Ķsraelsmenn hafa sterkan her sem Palestķnumönnum hefur ekki tekist aš yfirbuga. Gyšingar hafa mikla efnahagslega yfirburši og trś žeirra er mjög sterk, sérstaklega eftir žaš sem geršist ķ seinni heimsstyrjöldinni (Samkennd stórveldanna).......................................................
Valdagrundvöllur Palestķnumanna er slakari į öllum svišum og žurfa žeir žvķ aš hafa meira fyrir žvķ aš berjast fyrir sķnu. Žó hefur hugmyndalegur valdagrundvöllur žeirra styrkst į undanförnum įrum eftir žvķ sem kśgun į Palestķnumönnum heldur lengur įfram...............................................................

Stoširnar žrjįr (Alžjóšakerfi, Einstaklingar og rķki)

Yassir Arafat sem einstaklingur, Ķsrael og Palestķna sem rķki og PLO sem alžjóšakerfi. Arafat hefur skipt hvaš mestu ķ deilunni og baršist fyrir réttindum Palestķnumanna af mikilli hörku. Žeir sem rķkislaus žjóš eru aš berjast fyrir  réttindum sķnum og fyrir žvķ aš getaš stofnaš rķki (frį landamęrunum sem sköpušust eftir 6 daga strķšiš). Alžjóšakerfiš lét seint ķ sér heyra og leyfši deilunni og kśgun Ķsraelsmanna aš višhaldast žangaš til aš Palestķnumenn fóru aš berjast fyrir sķnu meš stofnun samtaka eins og PLO.

            Allir forsętisrįšherrar Ķsraels eru einstaklingar hjį Ķsraelum, Ķsrael er rķki žeirra og flest žaš sem žeir gera snertir alžjóšakerfiš. Allir forętisrįšherrar ķ sögu Ķsraels hafa veriš jafn slęmir, enginn hefur ķ raun viljaš friš aš okkar mati. Alžjóšakerfiš er hįlf gagnslaust žegar kemur aš Ķsrael žar sem žeir hunsa allt sem žeim er sagt og skipaš, aš auki nota Bandarķkjamenn neitunarvaldiš óspart žegar SŽ ętla aš ašhafast eitthvaš gegn Ķsrael.

Hugsanlegt framahald?

Erfitt er aš segja til um hvert framhaldiš veršur, framtķšin er nokkuš óljós. Hins vegar mį draga žį įlyktun aš staša Palestķnumanna eigi ekki eftir aš batna til hins betra. Ķsraelar eiga sjįlfsagt eftir aš halda įfram sķnum grimmilegum hóprefsingum, landrįni, skeršingu frelsis og brotum į mannréttindum. Hamas, Fatah, Jihad og ašrir hópar eiga eftir aš halda įfram įrįsum sķnum gegn Ķsrael sem og her žeirra. Žó svo aš žęr įrįsir muni ekki breyta neinu til batnašar. Staša žessarar deilu er alger pattstaša og aš žvķ viršist óleysanleg.

            En enginn veit žó nįkvęmt svar viš žessari spurningu og veršur endalok žessarar deilu aš vera stórt spurningarmerki aš svo stöddu.

Heimildaskrį

Netheimildir:

Palestinefacts.org – tekiš 2008.

 - http://www.palestinefacts.org/pf_current_netanyahu.php - Grein um Netanyahu

 - http://www.palestinefacts.org/pf_current_gaza.php - Grein um įstandiš į Gaza

 - http://www.palestinefacts.org/pf_current_un_observers.php - Grein um nęrveru frišargęsluliša SŽ.

 Wikipedia – tekiš 2008

 - http://en.wikipedia.org/wiki/6_day_war - Grein um 6 daga strķšiš.

 - http://en.wikipedia.org/wiki/Kibbutz - Grein um Kibbutz.

 - http://en.wikipedia.org/wiki/Agranat_Commission - Grein um Agranat rįšiš

 Looklex encyclopaedia – tekiš 2008

 - http://i-cias.com/e.o/arafat.htm - Grein um Yassir Arafat.

 Glęrur af myschool – tekiš 2008

 - 12. vika- Sameinušu Žjóširnar

 - 13. vika- Stóru mįlin ķ alžjóšasamfélaginu

 Munnleg heimild:

 - Vištal viš Svein Rśnar Haukson sem tekiš var ķ aprķl 2008.

 Myndaskrį:

- http://sjalfbodaaron.blog.is/users/f4/sjalfbodaaron/img/002-0725213133-israel-palestine.jpg

 - http://www.willisms.com/archives/ripliberalism.gif

 - http://speakingoffaith.publicradio.org/programs/twonarratives/images/arafat-rabin_wh.jpg

 - http://israel.inreview.com/map.jpg

 - http://www.friendsofpalestine.org.au/images/Palestine%20Map%20Big.jpg

 - http://hippocampusmusic.com/LPs/wp-content/uploads/2006/08/6day-1.jpg

 - http://www.palestinefacts.org/images/map_gaza_strip_1999.jpg

 - http://www.marxists.org/espanol/arafat/arafat-2002.jpg

 - http://g-ec2.images-amazon.com/images/I/41E9H97YV5L.jpg

 - http://www.zchor.org/rabin/RABIN14.JPG

 - http://www.sjalfbodaaron.blog.is/users/f4/sjalfbodaaron/img/israelimage1.jpg

Višauki – Samantekt śr vištališ viš Svein Rśnar Hauksson

Hverjir hafa rétt fyrir sér?

Sišferšislega og lagalega žį stenst engan veginn sį mįlflutningur aš einhver hópur geti vķsaš til sérstaks sambands viš guš, um aš hann hafi gefiš žeim eitthvaš land og forréttindi ķ heiminum. Vilji menn trśa žessu og aš žetta hafi gerst fyrir um 4000 įrum eins og segir ķ gamla testamentinu, žį er ansi langt į milli žess og žess rķkis sem Ķsrael er ķ dag. Žaš er mjög flókiš aš fara śt ķ žetta mįl, erfitt fyrir nokkurn mann aš sanna žaš aš hann sé afkomandi Abrahams sem var uppi fyrir 4000 įrum. Réttrśnašar gyšingar sem höfšu bśiš žarna į landinu öldum saman įšur en Ķsrael varš til, settu sig į móti stofnun žessa rķkis og sögšu žaš į engann hįtt vera ķ samręmi viš žeirra trś. Žessi rök gyšingar, ž.e. aš guš hafi gefiš žeim landiš og žess vegna hafi žeir rétt į žvķ sem žeir gera stenst engin alžjóšalög og engin aljžjóšadómstóll myndi nokkurn tķman samžykkja žess rök né nokkur heilvita mašur.

            Įstęšan fyrir žvķ aš žeir fengu žetta land var žvķ ekki af trśarlegum įstęšum heldur póltķskum. Žeir fengu stušning frį stęrstu stórveldunum, Bandarķkjunum, Sovétrķkjunum . Žaš var žriggja manna rįš sem setti tillöguna um Ķsraelsrķki saman, og stóšu stórveldin į bakviš žaš. Žau voru ķ raun aš leysa vanda  hjį sjįlfum sér, Bretar, BNA og USSR, annars vegar voru žau aš einhverju leyti samsek ķ žeim glępum sem įtt höfšu sér staš ķ evrópu sem snerist aš śtrżmingu gyšinga. Mikil samśš rķkti meš Gyšingum. Žeir gyšingar sem hafa veriš aš fytja til Ķsrael frį BNA, Sovétrķkjunum og frakklandi, hafa oft veriš mjög öfgafullir og erfišir hópar sem komiš hefur veriš fyrir i landtökubyggšunum. Žessir hópar hafa yfirlett engin tengsl viš žį gyšinga sem aš lentu ķ helförinni eša afkomendur žeirra. Afkomendur helfararinnar hafa margir hverjur sett sig upp į móti Ķsraelsrķki. Oftar en ekki eru žaš hinir sem eru öfgamennirnir.

            Ķ Zķonisma felst sś hugmynd aš safna saman öllum gyšingum og skapa žeim heimaland. Ķ upphafi var žaš ekki endilega Palestķna sem įtti aš vera fyrir valinu, hugmyndir voru um aš hafa žaš ķ löndum eins og: Śganda, Argentķnu eša Sķberķu. Hugmyndin um aš hafa žetta ķ Palestķnu kom um aldamótin 1900 og žį eru tök gyšingar vķša all mikil. Valdamiklir gyšingar ķ BNA eru oftar en ekki mjög hęgri sinnašir og ekkert endilega ķ takt viš žaš sem gengur og gerist ķ Ķsrael, heldur ganga žeir ofta mun lengra ķ skošunum sķnum, žeir vilja ekkert gefa eftir, enga frišarsamninga viš Palestķnumenn, sjį ekki aš žaš sé viš neinn aš semja žar og hafa aldrei viljaš ķ raun semja. Sagt hefur veriš aš žaš hefur ķ raun aldrei veriš neinn frišur heldur bara frišarferli sem aldrei hefur gengiš ķ gegn. Annars vegar höfum viš zķonista sem vilja helst alla Palestķnumenn burt og stękka yfirrįšasvęši Ķsraels rķkis sem enn hefur ekki veriš sett neinn landamęri, žaš hafa enn ekki veriš skilgreind nein  landamęri sem slķk. Žess vegna er ķ rauninni erfitt aš višurkenna žetta rķki. Į aš višurkenna allt sem zķonista krefjast ? Ž.e. frį mišjaršarhafi til jórdanįr og žar sem žeir segja aš Palestķnumenn eigi ekkert land, engan rétt, enga žjóš og aš žeir eigi bara aš hverfa. Veršur žetta eins og žegar BNA var aš uppgötvast, eins og geršist meš indjįnana, sem endušu ķ smįum hópum inn į einhverjum verndarsvęšum. Žaš stefnir allt ķ žaš aš Palestķnumenn bśi bara į afmörkušum svęšum.

Voru ekki mistök hjį Palestķnumönnum og stofna ekki rķki eins og Ķsraelar geršu įriš 1948?

Palestķnumenn geršu mörg mistök, žar mį nefna aš stofna ekki strax rķki og višurkenna strax skiptinguna. Žó mį segja aš zķnostar hafi ekki heldur višurkennt skiptinguna Skiptingunni var žannig hįttaš aš Palestķnumenn fengu žaš svęši žar sem žeir voru žéttbżlastir en Gyšingar žau svęši žar sem žeir voru bśnir aš kaupa upp land. Žó fóru margar arababyggšir innfyrir landamęri Ķsraels eins og Nazaret sem er Palestķnkur bęr (Jesśs er frį Nazaret) og Saknķn. Zķonistar sęttu sig ekki heldur viš žessa skiptingu og ķ strķšinu sem fylgdi stofnun Ķsraelsrķkis 1948 til 1949 žį lögšu žeir undir sig um fjóšung landsins til višbótar žar į mešal Galķleu, žannig aš hśn hefur veriš hernumin frį  1948 og er žvķ um 60 įra hernįm aš ręša žar. Stušningsmenn Palestķnumanna tala žó lang oftast bara um Palestķnu frį 1967, ž.e. eftir 6 daga strķšiš, žegar Palestķna var öll hernumin.

            Palestķnumenn voru aldrei sįttir viš skiptinguna, žeim fannst ekki sanngjarnt aš hęgt vęri aš taka helming af žeirra landi og gefa žaš til gyšinga. Einungis įri eftir skiptinguna var landsvęši gyšinga oršiš um 78% af landinu. Žó aš eftir į aš hyggja hafi veriš mistök aš stofna ekki rķki žį töldu žeir sig ekki eiga aš žurfa žess, og ekki var hęgt aš ętlast til aš žeir geršu žaš. Žeir bjuggust nįttśrulega ekki viš žvķ sem aš įtti eftir aš gerast. Fólkiš var bara ķ mikillli gešshręringu og ótta, meira en helmingur af žjóšinni var kominn į flótta.

Žjóna hryšjuverk Hamas liša einhverjum tilgangi? Er žetta hópur sem er aš berjast fyrir frelsi eša er žetta hópur sem vill ekki friš?

Ķ fyrsta lagiš veršur aš lķta į žetta sem višbrögš viš kśguninni. Žessir hópar sem tengjast ekkert endilega Hamas er jafn mikiš aš senda flaugar og fremja hryšjuverk. Žeir eru ekki undir stjórn hamas. Žar mį nefna PFLP, Jihad, Fatah, Al axa. Allir žessir hópar er virkir į Gaza strönd. Žessar qassam flauga įrįsir žjóna aš mķnu mati engum tilgangi og eru af hinu vonda. Žó svo aš menn segi aš žaš sé réttur hverrar žjóšar aš berjast gegn hernįmi meš öllum tiltękum rįšum og žar meš hafi žessir hópar rétt til žess aš beyta vopnum gegn Ķsraelsher, žį eru įrįsir į skóla eša ķbśabyggšir aldrei lögmętar, žęr eru alltaf ólöglegar. Menn segja aš rķki eins og Ķsrael hlusti ekki į nein rök, žaš er alveg sama hversu margar įlyktanir, hversu mörg tilmęli koma, žeir hafa sķna stefnu og žeir halda henni fram algerlega įn tillits til annara, og eini ašilinn sem gęti haft įhrif į Ķsraelsstjórn er BNA, til aš fį žį til aš lina tökin į sķnu hernįmi fękka hugsanlega feršahindrunum og tįlmunum, slaka einhvern veginn į innilokun bęjanna og byggšanna. Stöšva byggingu mśrsins og rķfa žaš sem upp er komiš eins og alžjóšadómstóllinn hefur krafist, žį er žaš einungis BNA sjórn sem hefur tök į žvķ aš breyta stefnu Ķsraels. Žaš sżnir sig best žar sem aš BNA menn skaffa žeim fjįrmagni og vopn. Ég tel vopnaša bįrįttu ekki žjóna miklu tilgangi, hvorki qassam flauga įrįsir né varnar įrįsir inn į Gaza svęšinu žar sem yfirburšir Ķsraels eru svo grķšarlegir.

Eru žeir žį ekki ķ raun aš skemma fyrir sjįlfum sér?

Jś ķ rauninni. Žó er hęgt aš svara žessu jįtandi og neitandi, įrasirnar framkvęma fleir įrįsir Ķsraelsmanna. En žó er ekki hęgt aš vita hvort aš ašgeršarleysi myndi gagnast frekar. Žeir gętu žį hugsanlega fariš aš glata öllu sķnu landsvęši.
Žaš er fariš grķšarlega illa meš žetta fólk (Palestķnķumenn), žeim er lķkt viš meindżr og ašskotadżr sem žarf aš fjarlęgja lķkt og gert var ķ  Žżskalandi Nasista fyrir seinni heimstyrjöldina, žegar gyšingum var lķkt viš rottur.   
    Ķsraelsmenn telja sig hafna yfir alžjóšalög, žeir žurfa ekki aš fara eftir įkvęšum Genfarsįttmįlans um mešferš ķbśa į herteknum svęšum. Samkvęmt sįttmįlanum og alžjóšalögum žį ber Ķsraelsstjórn aš įbyrgjast ķbśana, žeir bera įbyrgš į öryggi žeirra. Žaš gera žeir hins vegar ekki. Mašurinn sem nśna ber įbyrgš į žessum grimmśšlega įrįsum Ķsraelsmanna er Barak, bęši innilokun Gaza svęšisins og žessum moršįrįsum sem aldrei hafa veriš fleiri į undanförnum įrum.

Er PLO sem Arafat stofnaši enn virkt ķ dag?

Žaš er mjög mikilvęgt aš gera sér grein fyrir žvķ aš PLO veršur til sem heildarsamtök Palestķnsku žjóšarinnar og žį er Fatah, ž.e.a.s. barįttusamtökin sem aš Yasser Arafat og félagar hans stöfnušu (ž.į.m Abbas, nśverandi forseti Palestķnu), žeir voru rįšandi afl, en žarna voru hin og žessi stjórnmįlaöfl, žó ekki Hamas af žvķ aš žau komu svo seint til sögunnar, en hins vegar PFLP og fjölmörg önnur samtök og sķšast en ekki sķst öll verkalżšssamtökin, kvennasamtökin, ęskulżšssamtök, įttu öll fulltrśa hjį PLO. Allir žessir flokkar og samtök voru ašilar aš PLO, žannig aš žetta voru samtök žjóšarinna, og ekki sķst žeirra sem įttu heima ķ flóttamannabśšum og höfšu veriš flęmdir ķ burtu frį Palestķnu. PLO fékk smįm saman višurkenningu alls heimsins sem hinn einu lögmęti fulltrśi Plestķnsku žjóšarinnar. Žetta var mikil barįtta, žetta var eitt af barįttumįlum félagsins Island-Palestķna įriš 1987, aš Ķsland stašfesti žetta og tęki upp stjórnmįlasamband og veitti PLO stjórnmįlavišurkenningu. Įriš 1988 lżsti PLO og žjóšžing Palestķnu yfir sjįlfstęši Palestķnu, Arafat las žį upp sjįlfstęšisyfirlżsinguna įriš 1988. Žaš var mjög mikilvęgt skref hjį PLO žvķ aš žį voru žeir ķ rauninni aš višurkenna Ķsrael  meš žvķ aš lżsa yfir sjįlfstęši Palestķnu. Žį var veriš aš tala um Palestķnu į hlutanum sem hertekinn hafši veriš įriš 1967, į žessum 22% prósentum af upprunalega landinu žeirra, žaš var Palestķna.
            Žannig aš ķ žessu fólst yfirlżsing į višurkenngu Palestķnumanna į Ķsraelsrķki. Sem aš Hamas er de facto lķka bśiš aš gera. Žó svo aš sumir einstaklingar innan Hamas segjast ekki višurkenna Ķsrael heldur vilji frelsun allrar Palestķnu. Enn žann dag ķ dag er PLO eini lögmęti fulltrśi allrar Palestķnsku žjóšarinnar. Sį sem kjörinn er žar til forystu og į žinginu sem forseti Palestķnu, hann er ķ raun og veru žjóšhöfšingi Palestķnumanna, sį sem er svo aftur kjörinn ķ forsetakosningum į herteknu svęšunum sem forseti, er ekki kjörinn nema af helmingnum af žjóšinni žar sem aš Palestķnumenn innan Ķsraels fį ekki aš kjósa eša geta žaš ekki. Žess vegna er mikilvęgt aš gera sér grein fyrir žvķ aš PLO heildarsamtökin, žau eru bęši fyrir herteknu svęšin og fyrir flóttamannabśširnar og žį sem ekki eru heima. Žess vegna er ešlilegt aš Hanye sem aš var löglega kjörinn forsętisrįšherra og flokkur Hamassamtakanna sem fengu um 60% af žingmönnunum en ekki nema 40 % atkvęša žar sem aš kosninga kerfiš var eins og žaš er ķ Bretlandi. Hanye var forstętisrįherra ķ löglega kjörinni stjórn og žjóšstjórn sem aš studdist viš meira en 90% žjóšarinnar og meira en 90% allra stjórnmįlasamtaka.
            Žaš er sś stjórn sem žarf aš komast aftur til valda ķ rauninni fram aš nęstu kosningum og gęfusamlegra er žrįtt fyrir hótanir Ķsraelsstjórnar. Sama hvaš okkur finnst um Abbas žį er hann hinn réttkjörni forseti žjóšarinnar bęši herteknu svęšanna og sem leištogi PLO žannig aš hann er mašurinn sem aš į aš semja viš en ekki t.d. Hanye. En sama hvaš Abbas kemur meš af Anapolis fundi eša hvaša fundi sem er žį žarf aš leggja žaš fyirir alla žjóšina, lķka ķbśana į Gaza svęšunum en stašan er žannig nśna aš žaš er eins og aš įętlunin hjį Ķsrael sé einfaldlega śtrżming, žaš liggur viš aš žeir segi bara viš Egypta “hiršiš žiš žetta bara, burt meš žetta” žeir munu į endanum bara vilja opna yfir til Egyptalands og segja bara “burt meš žetta”, žetta er žaš sem viršist vera stefnan nśna.

 

 

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband